Juslės springsta matytais ženklais —
Nebesiseka čiuožti paviršiais,
Pasisemti žvaigždžių ežere iš svajingos nakties.
Grumstas traukia savęsp
Tarsi būtumei vaisius prisirpęs,
Nei liepsnoti, nei degt —
Susiriesti, sutingt, sukrešėt.
Iš rudenės blausos
Į mintis gerias lydytas švinas.
Nebekvieskite skrist —
Per sunku eit, ropoti, net šliaužt.
Kaip pamėklė keista
Veidrodiniuos paviršiuos vadinas?
Ji ir taiko sužeist
Kuo giliau, kuo aršiau, kuo skaudžiau.
Eikš, pažvelk į akis —
Kibirkštis bent menka gal dar liko?
Juk aš sėmiau žvaigždes
Kažkada ir švytėjau pati.
Tarp gausybės ženklų
Nuo miškų margas nudrėkstas kykas,
Tarp juodos ir baltos 
Išbyrėjus paletė plati.
Ten, kažkur, kažkada
Toks naivus būtimi garsiai springsta.
Romane nė raidės
Ir kol kas anei posmo dainoj.
Patylėk, neišduok,
Jog ne visad būty šitoj linksma —
Lai metus ir kitus
Jis ir čirps, ir giedos, ir plasnos.