Rudeninis pamąstymas

Santrauka:
nusilenkimas bulvei
Miltinga bulve, pagerbta tarp moterų,
Išauganti net iš plonos skiltelės,
Nuplauta ašarom ir palydėta poteriais
Į Sibiro platybių ilgą kelią.

Tamsiam rūsy, antroji mūsų duona,
Daigelį pirmąjį viltingai leidi,
Šaknis vėliau, vėliau, nes taip jau duota:
Žeme užbert akis ir apvalainą veidą.

Kad tik užaugtum, gerą derlių duotum –
Daug kartų tau lig žemės nusilenkiam.
O tavo tėvynainiai, vabalai dryžuoti
Ir jų vaikai, begėdiškai tau kenkia.

Dangus apniukęs, vandeniu aptekęs,
Tas pats ir žemėje. Ruduo – darbais kuprotas.
Keliu tave, laikau, o tavo akys
Šlapia žeme lyg tvarsčiais apvyniotos.
baltoji varnelė

2016-08-22 09:25:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-08-23 19:16:27

labai gražu, ypač paskutinė eilutė prasminga...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-08-22 21:52:03

Nuostabus, prasmingas eilėraštis.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-08-22 13:13:38

... per bulvės daigelį – skaudi istorija apie išgyvenimą tremtyje.
Jautru ir tikra. Teko apie tai skaityti.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2016-08-22 10:23:16

Asociatyvu. Patiko.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-08-22 09:54:28

Tobulai gražu..Žemiška ir lietuviška. Net iki šiurpuliukų. Šaunuolė Jūs. Ačiū ir glaudžiu...