Tavo vardą šnabžda mirtis,
Tavo veidą glosto naktis,
Tavo žodžiai – sielai viltis,
Kuri kaip aidas miške – nebegrįš.

Mano vardą šaukia kalnai,
Mano veidą kapoja varnai,
Mano žodžiai – tik kliedesiai,
Jūroj išnyksta bangų virpesiai.

Mūsų vardai tebus uždrausti,
Mūsų veidai liks pridengti,
Mūsų žodžiai, lyg paukščiai, vieni,
Bendras lizdas ištirpsta ugny.