Ilgesio vainikai

Kur upės tėkmėje
Lig nerašyto rašto,
Kuris kalbėjo,
Širdimi almėjo.

Lig begalybės...
Ai, tiek to,
Lig mažo krislo,
Kur Tavyje, kur manyje
Galbūt vaiskia šviesa sutvisko.

Paėmęs nerimą už rankos
Išeina jausmas,
Ne per linksmas, ne per liūdnas.
Šiaip sau.
Gal kiek pablukęs.

Tarytum ilgesiu Tevynei
Melsvai nudažo priebutį.
Lyg meldžias, lyg vaitoja.
Rauda.

O kas tenai,
Už uždarytų durų?
Ar tavo, Tėve, pantis kasdieninis,
Kuriuo rišai ir kinkei, pinčiavojai?
Ir man dar kažkadais uždrožei?

Išplaukia ilgesio vainikai,
Kur Joninių nakčia nespėjo.
Kur naktį šitą pribuvėja
Nespejo... Vai nespėjo...
Grėjus

2016-08-06 21:54:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-08-07 16:33:16

Taip, geros eilės.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-08-06 23:46:31

O aš maniau, kad emigravai, daugiau nei metus nesirodei :) Geros eilės, dažniau rašyk :)

Vartotojas (-a): lašasdangaus

Sukurta: 2016-08-06 23:18:25

Jautriai eilėmis nuvilnijęs ilgesys... gražu.