ties vingiais prie vieškelio

mačiau kaip laumžirgis
nusileido ant debesies
ir šis palietė žemę

prasismelkė iki pat kaulų
kartu su gandrų kleketavimu
virš klėties

- tai tik sapnas - 
suošė malūno sparnai

- miražas iš praeities - 
atitarė girnos

- tai gyva - 
suaimanavo šulinio svirtis
- iki sopulio gyva

---

pabudau kartu su laumžirgiu 
ant debesies bent kartą
leidau sau
patikėti
Barabas

2016-07-14 09:46:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Astra

Sukurta: 2016-07-15 09:36:35

Nors neryškus, bet kaip įgarsintas gandrų. Tai kaip nepatikėti? 

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-07-14 17:31:50

Malonu matyti Jūsų druką ir skaityti romantišką kūrinį. 

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2016-07-14 12:02:06

O kas tas Barabas, po kvarabais, yr, kad čia visi taip jo, tarsi kokio Karlsono, sugrįžimu džiaugiasi? Na gerai, ir aš su visais...O eilėraštis - pusėtinas. Bet tikrai ne blogesnis, nei daugelio elitinių (kur spausdinasi kult.spaudoje).

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2016-07-14 10:45:05

Gražūs vingiai, nenuspėjami...

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2016-07-14 09:59:15

Senokai  skaičiau Barabą. Ištikimas  sau. Gerai. Tikiuosi, kad ir toliau taip.Nesumenks.
Tebūnie drūtas!