Tos galulaukio liepos!
Mėnuo spurda šakose.
Kiek dar kartų, kiek kartų
Tu man širdį užduosi –
Negi visos jau dainos
Lig vienos sudainuotos?
Sėdžiu vienas atšlaime.
Mėnuo supas šakose.
O juk buvo ir linksma –
Tavo akys žėrėjo,
Plaikstės sukos sijonai,
Ir daina vis stiprėjo.
Lūžo linko sulinko
Tie stalai nuo ąsočių.
Sėdžiu vienas atšlaime.
Mėnuo supas šakose.
Negaliu jau net laiško
Iš širdies parašyti,
Nes nebėra to pašto –
Jau arkliai iškinkyti.
Maukta gerta išgerta
Ligi dugno bokalai,
Išdainuota išrėkta
Pakluonėj ligi valiai.
Nieko – kęsiu iškęsiu,
Juk ne vienas – su liepa.
Šiurkštų josios kamieną
Mano nugara liečia.
Ir užsnūdęs prieš rytą
Atsakyt negalėsi –
Mano ranką raukšlėtą
Tik per sapną paliesi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2006-11-02 19:32:45
daina tokia širviška pagulbiška daina
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-11-01 10:59:20
" Lūžo linko sulinko / Tie stalai nuo ąsočių ..." (2 strofa); "Maukta gerta išgerta ir t.t." (3 strofa). Manyčiau, kad šią nostalgišką ir nuoširdžią dainą galima būtų sutrumpinti, atsisakius ketvirtosios strofos, nes joje kartojasi antrosios strofos motyvai. Tada ir nuo vienišumą pabrėžiančios antrosios strofos būtų logiškesnis perėjimas prie paskutinės optimistiškesnės: "Nieko - kęsiu iškesiu ir t.t.". Sėkmės kuriant naujas dainas. Gal kada išgirsime ir šią dainuojant:-))
Vartotojas (-a): pagulbis
Sukurta: 2006-11-01 08:49:05
Dainuoju. Gyvenimas- daina.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-11-01 08:46:35
vis dainuoji. gerai...