Septynios stygos paeiliui nutrūko,
Lyg smuiko raktas penklinę renkies.
Ištart vardus tamsoj drąsos pritrūko,
Vien meile mano žvaigždės tegirdės.
Tu išardyk mane, surink po gabaliuką,
Kai saulės pjaustoma migla kentės,
Jausmų vitražas išsiskleis iš rūko
Su lūpų įspaudais ir kontūrais širdies.
Ir nesvarbu, kad Protas truputį suklupo,
Galbūt ženkluose pasiklydo be vilties.
Geidžiu šią naktį laikrodžius atsukti.
Akių rainelėse simfonijos skambės.
---
Aš pasistiebsiu, imk mane lyg būtį
Ir žengsiu ten, kur tavo pėda lies.