Pailsėkim...
Po to mes vėl eisim
Atsiriekti rudenio duonos,
Prisirinkti kritusių vaisių
Ir išgerti saulę raudoną,
Kuri sirps šaltinio paviršiuj,
Kai rieškučios vandenį semia...
Niekada niekada nepamiršim,
Kad gyvenom mudu šioj Žemėj
Ir mylėjom jos švelnų plakimą,
Kada širdys priglunda prie medžio.
Gera gimti...
O, Dieve, mes gimėm!
Na, ir kas, kad diena nusileidžia
Į pajuodusio vakaro glėbį
Ar į rudenio netektį baltą.
....................................................................
Pailsėkim...
Šiek tiek pailsėkim.
Ir pakilkim, kaip kilom ne kartą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-05-31 13:16:48
Taip, išskirtinis eilėraštis...
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-05-31 08:58:56
Iš tiesų, vėl gimus ir netektis gali būti balta... labai viltinga... ačiū.
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2016-05-31 07:20:06
prisiglaudžiau :) ačiū
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2016-05-30 20:03:14
Dėkoju. Tarsi man būtų buvę skirta.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-30 19:25:02
Kartais pravartu stabtelėti ir peržvelgti kartu nueitą kelią bei padarytas klaidas, kad taptume tobulesni, pamąstyti.
Teisus Pelėda, sakydamas, kad Jūs pats žinote, kad kūrinys yra geras.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-05-30 17:42:13
Taip... Kartais svyra ir rankos, ir sparnai... Bet laikas turi galių.
Gražu.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-05-30 16:51:06
labai geras eilius.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-05-30 09:39:45
Belieka tik pritarti.
Galiu tik pridurti, jog ir ilsintis kartais pavargsti...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2016-05-30 08:51:53
Geras eilius, mielas žmogau. Labai geras,. bet tu tai ir pats žinai.
Būk drūtas