Santrauka:
„Rašykuose“ vyksta tam tikras litratūrinis procesas, susisiekiantis su procesais už tinklapio ribų. Kaip visur ir visada mene ir filosofijoj, kyla diskusijų ir ginčų. Antai, porą pastarųjų metų ten, kaip ir Ž. Žolėj, ir spaudoj bei face, stebėjome suvešėjimą nihilistinių – juodų – aršių nuotaikų. Rašykuose susiklostė tokio stiliaus apibrėžimas: euforizuotas nihilistinis cinizmas – NIHILCINAS.
Natūralu, kad toks stilius ėmė išsikvėpti: iš kriptos pagaliau tenka krapštytis...
Mūsų draugiškoj Žolėj panašių nihilio apraiškų randam, bet nuo ginčų mūsų kūdikišką nekaltybę saugo nevykusi komentarų ribojimo tvarka, o nuo diskusijų – mūsų pačių inertiškumas.
Įdomumo dėlei perkeliu iš ten šią satyrą. Nesekant smulkmenų ne viskas bus aišku. Na, literatūrinės ypatybės vis tiek išliks...
SATYRA NIHILCINO GARBEI
gerai
toliau naudok ir toliau
tą sti
l ( zeit )
tokios gražios nuostabios dienos
saulė ant stogų
– – –
dar pamatysime į ką
visa tai pavirs
( zeit )
Pakilo į dangų linksmi vieversiai,
O nihilis skydo ir šapo,
Be skydų štai vėpso apkiautę visai
Adeptai prie pustuščio lapo?
O nihili, kur tavo dainių tamsa,
Kur žarnos, nuoga sekso drobė?..
Kur nesamo skausmo vaidyba visa. –
Rakandus – Sauka susigrobė? -?
O Zeit... išdavikas... eilių normalių
Dailumais dengta ubagystė.
Su saule ant stogo surėmę pilvus...
Kraujus – ar tokiems beišvysti..?
Atkuskit nuo pienių... visa Visata –
Tėra anekdotas tik, pokštas...
Ne čerpė tu – mėsgalis: laiko plyta
Pritrėkš, ir vien čypsi priblokštas.
* * *
Tai šìtam va – braidžiosite po miškus,
Elniūkščių žioplų prisiveisit.
Paaugę – kaip jūs: nihilcinan įklius.
Tuo jūs pažinimas ir baigsis..? ... .. .
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...