Pagunda

Kadaise tyliai prarajon žiūrėjau.
Buvau dar jaunas, sieloje skaistus...
Ir nežinia, kodėl širdy kentėjau –
Nekantriai varsčiau pragaro vartus.
 
Ar pražudys mane godus troškimas,
Suteikdamas man laisvę be ribų?
O gal tai laikinas tik apakimas
Pažinti kasdienybę juslumu?
 
Esi galingas: privertei suklupti,
Nusverti galvą kruviną greta.
Bet aš laimingas... ir geriau pražūti,
Nei virsti šieno kupeta kieta.
GruoblėtaMūza

2016-05-08 17:34:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-05-10 11:05:01

puikios eilės

Moderatorius (-ė): Saulėlydis

Sukurta: 2016-05-08 18:58:44

Jautrus išgyvenimas