Pagirios

Prie avino pėdos svarstai — gal išgerti?
Bet kelias šalia ir vilkų nupėduotas.
Gal tapt vienu jų — anei sėti, nei arti
Ir guolis avikailiais būna išklotas.

Skaniausias kokteilis iš kirmino šliūžės,
Kurs vakar dorojo tiek liūtą, tiek vilką.
Mąstyk, kol negėrei, kuo virsi, drauguži,
Kitimas pasauliui — nei šalta, nei šilta.

Garbė ir orumas — dvi keistos savybės,
Kurių su pavidalu niekas neduoda.
Ne mažas didesniam dažniausiai pavydi —
Be stuburo likęs turėjusiam proto,

Bevalis minkštimas apspangęs seilėjasi,
Užkelk nors ant sosto, koks buvęs, toks lieka.
Ištirk savo kailiu, nes žodžiai — tik vėjas.

---
Atrodo, negėriau, o veidrody — sliekas.
Nijolena

2016-05-08 06:37:21

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): GruoblėtaMūza

Sukurta: 2016-05-09 07:17:10

Paliesta jautri visų laikų aktualija.
Puikūs žodžiai. Nesinori tapti bevaliu iš Jūsų eilių... 

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-05-08 22:43:51

Jūsų kūryba, kiek žinau daugelį žavi. Nuostabu.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-05-08 19:04:59

Patiko. Ir prasminga. Ir su ironija.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-05-08 13:04:58

​Bevalis...
Džiugu, kai parašoma satyra (ne įsivaizduojamai juokinga ar tiesiog pašaipi dažnutė).

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2016-05-08 09:41:28

Va , šitas stilius - labai :) :) :)
Dar tas minties vingrumas...