Mano mylima drauge, kuri visada viskuo stebisi –
Šiandien mūsų jausmai tartum snaigės nubyra, nubyra...
Danguj tiktai tamsūs beviltiškai mėlyni debesys,
O juose mudu du – pasiklydę tarytumei kirai.
Netgi šauksmo širdies negirdėti – jį užgožia vėjas.
Jisai stingdo sparnus, šiaušia plunksnas, neleidžia kvėpuoti.
Ir jau, regis, šalia tu, paliesiu, matau – priartėji,
Bet akimirkos trūksta, pamiršom, kad čia visad gruodis.
Ir po to sulediję mes krentam lyg akmenys žemėn –
Dūžta kūnai į gabalus, širdys ledokšniais suskyla.
Mano mylima drauge, matai, koks dangus, kaip aptemę –
Nebegalim gyventi jausmais ir skraidyti lyg kirai.
Štai, kodėl tau nereikia stebėtis – pakilę į viršų
Nepajėgiam daugiau jau pakilti, belieka tik kristi...
.........................................................................................................
Tačiau verta...
Na, ir kas – kiti pasakys: „Jie pamišę...“
Tu jautei?
Aš jaučiau...
Tai – daugiau nei lytėjimas Kristaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2016-04-24 23:42:02
O, taip, labai labai geras, net kvapą užgniaužė beskaitant...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-20 20:03:35
Tai – daugiau...
Esu jau sakiusi, kad neužtenka jūsų eiles skaityti tik kartą...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-20 13:25:31
sunkus jūsų lytėjimas: stigdantis šaltis, užgožiantis vėjas, ledokšniai ...negalim skaraidyti lyg kirai...bet tai daugiau nei lytėjimas Kristaus, kas kad sakys "Jie pamišę"...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-04-20 10:20:48
Na, ir kas, kad pamišę. Panašų lytėjimą gali patirti tik jautrios sielos žmonės. Tad daugiau tokių žmonių, daugiau panašių lytėjimų.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-04-20 10:02:38
Meilės simfonija...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-04-20 09:17:39
Žinoma, kad verta. Ir pamišimas čia ne prie ko. :)
Puikios eilės. Įkrito į dūšią...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-20 08:39:54
Širdies kalba išsakyti jausmai. Iš pradžių apgailestaujama, kad nebepajėgiama skristi, bet pabaigoje dvelkia viltis:
Tačiau verta...
Na, ir kas – kiti pasakys: „Jie pamišę...“
Tu jautei?
Aš jaučiau...
Tai – daugiau nei lytėjimas Kristaus.
Ir mano tokia nuomonė, kad kas bebūtų, visada verta pabandyti.
Lyriškas, elegiškas, prisodrintas gražaus jausmo kūrinys.
Jūsų eilės visada laukiamos. Ačiū, kad esate.
Vartotojas (-a): stela
Sukurta: 2016-04-20 07:43:17
Ką ir be pridurti...Labai gražu...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-20 04:42:10
Kaip visada ir viskas... Pasiekus kulminaciją, aukštumas, tenka nebesistebėt kritimu, šalčiu...
Gražiai ir sklandžiai, visi atsakymai besistebinčiai draugei.