Į skausmą atsiremsiu,
Į gėlą atsigręšiu...
Pienių laukai šypsosis,
Ir pasislėps kaltė...
Girdėsiu, kaip smuikuoja
Žiogai žaliam žolyne,
Kaip laumžirgiai kvatosis,
Kaip verkaus skruzdėlė.
 
Be atvangos ieškosiu
Svaiginančio graudumo
Ir nusinešiu laiką
Vėl su savim kartu...
Ten vaikščios baltas vėjas,
Kvepės nektaras pievų,
Ir bus be galo liūdna –
Labai labai graudu...
 
Graudu to laikinumo,
Švytėjimo ir džiaugsmo
Belaukiant, vis belaukiant
Čia pradalgių sakmės...
Skaudi erdvė suvirpa,
Melodija nutrūksta,
Ir kvepia pievom vėjas
Lyg kaltas be kaltės...