Žemė pavasarį

Santrauka:
Eilėraštis atspindi žemdirbio triūsą, žemės svarbą bei žydinčio pavasario įspūdį
Pakilus saulė šildo žemę
Ir kelia rugių želmenis žalius.
Rūkai nuslinkę į paraistę,
Tarsi atklojo pilkus arimus.
 
Parskridę vyturiai ir pempės
Pasveikins tėviškės plačius laukus.
Gandrai pakilę iš pakalnės,
Dalins per žiemą lauktus anūkus.
 
O soduos pumpurai jau skleidžias,
Pražysta vyšnios, slyvos – kaip gražu.
Tarytum varške kas apdraibstė
Gimtinės kaimo vaismedžius senus.
 
Vėliau pražys balti jazminai.
Jie su alyvom sodžių iškvėpins.
Į darbus ruošiasi kaimynai,
Nes tik darbštiems žemelė bus dosni.
 
Lietuviui žemė ne tik turtas.
Tai egzistencijos, esmės pradžia.
Bejos tu vaikštai lyg užburtas
Svajoji tapti žemvaldžiu slapčia.
 
Kiek prakaito sūraus išlieta.
Ant pamiškės arimų dulkinų.
Artojui maudžia delną kietą.
Deja tokia dalia mūs žemdirbių.
 
Toksai sunkus ir nedėkingas
Kaimiečio triūsas, lyg kančia žiauri.
Kviečiai, rugiai vis pinga, pinga,
Kad galo su galu nesuduri.
 
Teguodžia tik maža viltelė
Išlaukt, dangaus Tėvynės neišduot.
Pakol žydės vyšnia sodely,
Laukai taip pat negali dirvonuot.
žalialapis

2016-03-31 13:20:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2016-03-31 13:39:14

 Lietuviui žemė – ne tik turtas.

Tai egzistencijos, esmės pradžia.

 Pakol žydės vyšnia sodely,


Laukai taip pat negali dirvonuot.  – nenuginčijamos tiesos. Ačiū už šias eilutes.