Vaikystes drugelys margas

Nuplasnoję drugelys  par  pievų
Ną ramūnęs baltų patalų
Un varpelią nulinkusių galvų
Ir nusinešę juokų maną vaikystęs,
Laimį maną mažų denų.
Kai da rodęs, vyskas teip lingva,
Teip gražu ir švesu,
Kai gyvenimi bėgą tik laimęs upelas
Ir lakioją pa pievų drugeliai margi…
Ale vėl… teka saulą raudona
Ne na kraują – na nerimą ir nežiniąs,
Na gyvenimą vėtras rūsčias
Ana vėlei teka raudona…
Metai raštų rašą un veidą
Ir akys nebeliką džiaugsmą saulas
Ir padūkusių kibirkščių
Tik klevai da vis kelia viršūnes,
Vėjas lunkstą sanas abelėlas šakas
Un gimtynes žalią kalnalią,
Kur parklupus rauda maną vaikystę,
Žalias gojus ošia lapšinį
Jau saniai saniai ažmiršti žodžiai jas
ir gaida teip liūdna kaip širdeląs
manas aimana…
GieS

2016-03-29 19:22:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2016-03-30 16:45:15

ukštaitijas abrazdėlis, nuspalvintas meilas žodžiais...

Vartotojas (-a): Raistinė

Sukurta: 2016-03-30 11:21:02

Ach, tie gražūs vaikystės drugeliai...