Plasmasinės gėlės

Ir dabar aš stoviu, kaip kvailys,
Nuleidęs dar giliau akis...
Aš klausiu vėl ir vėl, kodėl?
Kodėl ir vėl mane žudai!?

Kas buvo mano viduje ir kas dar liko pas tave...
Tarsi dulkės tirpsta delnuose...
Vėjo nešama, kyla vis aukštyn,
O vėjas neša vis tolyn,tolyn,tolyn...

Bet mano akyse, tu tapai kita...
Tokia šalta, tokia keista, tokia naivi...
Dabar man bloga nuo tavęs,
O tu visą laiką tarsi nuo manęs dusti,dusti,dusti ...
Aurimas

2006-10-22 20:11:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Aurimas

Sukurta: 2006-10-23 21:54:33

visi man ta kartoja ,bet ka as galiu padaryti?????? :D tai kas nors istaisykit

Anonimas

Sukurta: 2006-10-23 08:43:29

Nesutinku - čia poezija. Prastoka, mano nuomone, bet tikrai poezija. Gal duokite žmogui laiko patobulėti? Patys irgi ne nuo šedevrų pradėjote ir niekas nedavė teisės brėžti linijų, kur poezija, o kur ne!

Vartotojas (-a): Irna Labokė

Sukurta: 2006-10-22 22:39:59

prašau man atleisti, Aurimai, bet tai pavyzdys, kaip nereikia rašyti, kokia neturi būti poezija... poezijos čia neradau. O plasTmasė rašoma su T !

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2006-10-22 20:30:48

...Jaudinanti jausmų banga ...gražus eilėraštis.