* * *

       Apsikloju praeities šešėliais
Lyg akmuo pusiaukelėj sustojęs ir
             Padėjus tašką
Vėl žiūriu į žuvėdras
                 klykiančias autostradoj...

Pasiėmusi į delną vėjo tylą, išeinu tolyn...

        Išeinu ir jaučiu, kad kartu
išsinešu baimę ir liūdesį.
            Išbarstysiu juos ten,
užlipusi ant mėnulio krašto,
               kad daugiau nebegrįžtų...
AvYTe

2006-10-22 11:45:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): sniega

Sukurta: 2006-10-23 11:16:21

Pirmas posmelis ir paskesnė eilutė labai vaizdingi. Žuvėdros autostradoj, vėjas delne. O jau tas liūdesys toks tradicinis daugiau.