Mano baba

Santrauka:
Seniai, o gal ir nelabai, Povilauckų kaime gyveno mano baba. Man dažnai tekdavo pas ją lankytis, kartais savo noru, o kartais tėveliai atveždavo, nes neturėjo, kur manęs palikti. 

Viskas gal ir būtų buvę neblogai, bet ne visada suprasdavau, ką kalba mano baba. Aš, būdama maža, juk negalėjau žinoti apie kažkokias tarmes.... Būdavo ji man sako:
Seniai, o gal ir nelabai, Povilauckų kaime gyveno mano baba. Man dažnai tekdavo pas ją lankytis, kartais savo noru, o kartais tėveliai atveždavo, nes neturėjo, kur manęs palikti. 

Viskas gal ir būtų buvę neblogai, bet ne visada suprasdavau, ką kalba mano baba. Aš, būdama maža, juk negalėjau žinoti apie kažkokias tarmes.... Būdavo ji man sako:

Nueik, vaikel, į gryčio ir iš šėpos atnešk man rakakolčiko unt priesenį.

 Aš nueidavau į kambarį, pastovėdavau, apeidavau kelis kartus aplink stalą ir sugrįžusi sakydavau babai:

Babute, būk gera pasakyk dabar žmoniškai, o kas ta šėpa, rakakolčiks ir priesenis.

 Kiek babai sukeldavau juoko, jai net raukšlių sumažėdavo ant veido:

Nu kaip tu nesupranti, rakakolčiks - rankinukas, o kas gi da gal būt, šėpa - spinta, priesenis, tigi va či kur mes daba stovim. 

Iš rankinuko ištraukdavo piniginę, atsiskaitydavo už atvežtas prekes kaimynei ir dar iškošdavo patyliukais:

Tai daba jaunims visai iš razuma išėję, nebesuprant, ką jiem nori pasakyt. Nusišypsodavo babutė ir  nusiskubėdavo savo darbų dirbti. 

Vieną dieną užlipau ant aukštelę, kaip baba sako, ir besirausdama tarp sendaikčių, sudaužiau seną puodynę. Staiga iš kambario išbėgo baba į priesenį ir kad ims šaukti:

Kas čia zbitks kreč, - palipusi laipteliais pamatė sudaužytą puodynę ir dar labiau prapliūpo:

Kalečnai reikėja sudakanyt gero daikto! Atrasiu, kas padare, duos basle!

 O aš, pasislėpusi už senos didžiulės pintinės, vos nenumiriau iš baimės.

Vieną kartą nuėjau į kaimyno sodą ir, kaip tyčia, baba išėjo į kiemą drabužių džiaustyti ir pamatė mane raškančią kaimyno obuolius. 

Kas pazvalija, ar sava soda maž, darai man sarmato ant visa sodže, 

 O aš atkirsdavau, kad dėdė Kairys man leido, o ir jo obuoliai skanesni be be be, o baba, man įkandin:

Ar tau nesarmat iš sena žmogaus šydytis?

 Aš ir vėl, kaip mėtą kandus, o ką tas reiškia šydytis?

Vieną dieną ruošėmės šventei. Baba man ir sako:

Nueik unt kamaro iš šėpos paimk smetonos, bliūdo košelenos ir da paimk ryzo, reiks padlago išmazgot.

 Ilgai teko galvoti kas tas padlags, bet greit įsiminiau tą žodį, nes dažnai reikėjo padėti babai tvarkyti namus.

Padėti tekdavo ir duoną kepti. Tada lakstydavau, kol viską suruošdavau, kaip spektaklyje „Žaldokynė“, o baba įsakmiai komanduodavo:

- Atnešk zuslanėlį, paduok viedro su vandeniu, nuvalyk su mazgot lyžė, apsitaisyk šventadienėm drapanom ir t. t. 

 O kai pasiruošimo darbai buvo baigti, liepdavo tyliai sėdėti, nes duonai triukšmas nesveika. Sėdėdavau kaip pelė po šluota ir stebėdavau kaip baba stipriom rankom minkydavo duoną, darydavo kepalus, kartais man tyliai liepdavo pasiimti abrusą ir nuvalyti prakaitą nuo kaktos ir veido, peržegnojusi duonutę, šaudavo ją į krosnį. Skanesnės duonos, kurią  kepdavo mano baba, dar nesu gyvenime valgiusi.

O kaip laukdavau vakaro, kada sugulusios kalbėdavom su baba iki išnaktų, kaip man gera budavo klausytis jos tarmiškos, paprastos ir šiltos kalbos.

Juk teisingai sakoma, kad atminty lieka patys geriausi ir gražiausi prisiminimai... 
Ema67

2016-02-12 09:34:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Ažeras

Sukurta: 2016-02-17 08:39:42

Laukiame dar

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2016-02-12 23:39:09

Geras pasakojimas, daug prisiminimų prikėlė, daug žodžių žinomų. Pasirodo, dažnai tik galūnės skirdavosi skirtinguose kraštuose, o tarmiški žodžiai - tie patys.
Maloniai sušildėt... Ačiū.

Moderatorius (-ė): Karilė

Sukurta: 2016-02-12 20:08:50

Pasakojimas labai mielas, šiltas, jaukus, bet... labai maža tarmės.
Laukiam daugiau tekstų.

Vartotojas (-a): Raktažolė51

Sukurta: 2016-02-12 14:26:17

labai gražu ir TAIP JAUKU  

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-02-12 13:34:10

ir man gražu.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2016-02-12 13:32:06

Gražu. Ačiū.