Santrauka:
Išsprūdo man šitas eilėraštis-laiškas :), va, dabar ir greitai jį surašiau. Gal net klaidų yra...
Pabūk su manim iki ryto. Ant stalo tik laiškas –
Trumputis, trumputis. Gale: „Aš labai pavargau...“
Pabūk su manim. Dar naktis ir šešėliai dar vaikščios
Po kambarį tuščią... O vėjas vis gaus ir vis gaus,
Klebens lango stiklą tarytum norėtų į vidų
Atnešti kažką, ko priimt negaliu niekados.
Ant stalo tik laiškas... Pabūk su manim iki ryto.
Ar netgi galbūt iki sekančios saulės laidos...
Bent šitą vasarį. Nors aš niekada jo nelaukiau –
Netikras jis man, nes aplink dargana.
Pabūk su manim iki ryto, pabūk, juodaplauke...
................................................................................................
Jei tiek negali – bent minutę – man šito gana.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Paveisninkas
Sukurta: 2016-02-13 13:42:23
Totali lyrika ir talentinga.Parašyti taip paprastai , aiškiai, eiliuojant taip sklandžiai yra menas. Tuo beliekatik žavėtis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-12 13:32:59
labai gražus prašymas ir žodžiai tokie širdingi...puikus kūrinys
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-02-12 12:47:17
Kurie tiesiog va taip išsprūsta, ir yra patys tikriausi...
Gražiai išsiliejęs nuoširdus atvirumas.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-02-12 11:51:51
Geras tekstas, ilgesingas, buvau pati tokiose situacijose. Mielai perskaičiau.Ačiū.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-12 08:10:31
Manau, kad po tokio Jūsų jaudinančio prašymo Mūza su Jumis pabus tiek, kiek reikės. Nerealus talentas.
Sėkmės Jums ir Jūsų Mūzai.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-02-12 05:48:05
Deja, tik laiškas...
O Jūsų prašymas įdomus.