Gryname ore

Vasario šlapdribos likučiai mindomi, 
Žieminis įšalas į žemę negilus. 
Į dangų stiebiasi, kiekvieną spindulį 
Pagauti viliasi nerimstantis žmogus. 

Ledinio skersvėjo dažnai užklumpami, 
Sustingsta medžiai, nešnara belapiai. 
Gyvybę skleidžia kurmrausiai, suprast imi: 
Žemiau negu žemai... ir ten ji plaka! 

Didėja properšos, o tamsos mąžta, 
Varvekliai kapsi į taupyklę nuotaikos. 
Švininiais debesim padangės paštas 
Rytoj atneš džiugių naujienų protarpiais. 

Tiesiog buvimas nebe toks depresyvus, 
Atleidžia...pašalą. O kas be nuodėmės?! 
Sklaidys gamta bemaž supuvusius lapus, 
Stebėjome, stebėjomės ir mokėmės.
Akademix

2016-02-04 10:31:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): verutė

Sukurta: 2016-12-23 13:23:48

pats tyriausias mokymasis......iš gamtos.......ji tiek daug kalba...ačiū

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-02-05 00:31:58

Mokytis niekada ne vėlu. Net ir iš kurmių... :)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2016-02-04 19:20:31

...man viskas tyrai ir vaizdingai čia skamba...labai patiko...tokia tikra gyvybe alsuojantis...

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2016-02-04 15:44:54

Tiesa, gryname ore ir protas prablaivėja... tik pašalo man dar niekaip neatleidžia...patiko eilės.

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2016-02-04 15:42:21

O kas be nuodėmės?!  Patiko, aišku.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-02-04 14:54:21

Geras klausimas. 
O kas be nuodėmės?!  
Tik yra viena problema, kad žmonės pastebi kitų nuodėmes ir net sugeba padaryti iš musės dramblį, o savos nuodėmės būna nematomos.
Turbūt, kad ne tik mokėmės, bet ir mokysimės iki paskutinės valandos, kaupdami patirtį per įvairius įvykius.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2016-02-04 12:45:22

Geras,  suprantamas, be vaipymųsi.. Net  ir  su  kurmiu  žemiau  negu  žemai
Iir tikra:
Stebėjome, stebėjomės ir mokėmės.