Iš kitų platumų aistringumą atsinešė vėjas
Ir baimingas maldas gožia tirpsmo guvus kliokesys,
Dryksta marška pusnies lyg per naktį ją kas išdėvėjo,
Nes žiemos patalai kol nemiršti, tol tau neskirti.
Brinksta, rąžosi — kils, kas kutenimą saulės pajuto,
Sujudės, subujos, išsiners iš ankštų pumpurų,
O upeliai drumsti susilies į skaidrėjančią upę
Ir po krikšto lietum taps būty lig šventumo švaru.
Pirmo lašo daina, atsigavus pavasario nuojautoj...
Eikš, klausysim drauge, kaip almės, kaip skambės, kaip nuoš.
Ant belapės šakos tarsi ašara lašas siūbuoja
Tikro džiaugsmo vardan, nes ištrūko iš gniaužtų žiemos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-27 16:53:22
Labai gražus laukiamo pavasario paveikslas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-01-27 16:28:23
Iš pačių tikriausių stebėjimų surinktos eilės...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-27 13:19:50
gaivus, gyvas, almantis...puikios eilės
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-01-27 10:48:37
Nepakartojama, o tas lašas ant šakos įkrito į širdį.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-01-27 10:14:12
Gal tas pavasaris dar negreit, bet eilės jau tikrai pavasarinės...
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2016-01-27 09:39:43
Gyvybingas, jau su pavasario nuojauta...