Šviesa

Paguosk mane, ateidamas į sapną,
Lai senos žaizdos peršti sopesiais,
Nes ilgesys kaip įėjimas salptas
Tave pro sieną akliną įleis.

Mane paglostysi tirštai pilkais šešėliais
Pilnėjančio mėnulio šviesoje.
Jokių vilionių, glėbį tik pravėręs
Tarp tavo rankų kviesi užsisklęst.

Nedaug tenoriu — tik išgirsti pulsą,
Tik žaižaruojančias vėl pamatyt akis,
Tik vėl pajust, kaip it jaunystėj ulbam,
O kraujo giesmę kas besulaikys?

Arba kaip vėstam, rūpesčius pamiršę,
Giedroj čežendami bekrintančius lapus
Ir glamonėt nors kaip šešėlis tirštas
Prisieki grįžt į ilgesio sapnus.

O visa kita jau išbarstė prasmę —
Nuskendo būto laiko duburiuos.
Pro sieną akliną padėk bent plyšį rasti.
Neprabundu — pilnatimi gėriuos.
Nijolena

2016-01-19 06:35:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2016-01-20 09:47:44

,,O kraujo giesmę kas besulaikys?''........kaip ir tos giesmės nebus be žaižaruojančių akių ir širdies...............ką čia bekartot: gražu, jausminga...



 

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2016-01-19 21:40:42

sujaudino iki ašarų, priglaudžiu....

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-01-19 13:21:28

Nuostabiai išreikštas ilgesys.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-01-19 11:21:45

Plyšys, pravertas glėbys, kraujo giesmė, paguoda tirštame šešėlyje – gražiai išvesta.
 
peršti sopesiais – gal… yra niuansas, bet vis tiek daugiau puošnumui (bendras vaizdas be to)
 
Ir glamonėt nors kaip šešėlis tirštas
Prisieki grįžt į ilgesio sapnus. > kažkaip nutrūksta... gal reikia kitokios skyrybos? Kablelis po lapus, po glamonėt?

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-01-19 10:19:27

atsigėriau tarsi iš šaltinio...puikios eilės