po paralyžiaus
rimdama visada svyru
sveikojon pusėn
nuo tavęs
tarsi bijočiau užsimiršusi
padėti sunkią galvą
tau ant peties
daug vasarų
smėlio kalvelėse
tarp skurdžių žolynų
ieškau katpėdėlių –
tau parodyti
ir nerandu
visos liko vaikystėje
kalvelės, kelelis
iš sodybos į sodybą vieškelį
langai langų nemato
tik gandrai su gandrais
pasikalba
nuo stogo ligi stogo
po dienos –
gretimų gyvenimų žinios
susitikom lemties valia
neženk per slenkstį
į mano senatvę
paleidžiu tave
kad pasiliktum jauna
išeinanti
mano valia
mylinčiu žvilgsniu
palydėta
radau tave laukiančią
iš kur žinojai
kad vieną dieną
saulei leidžiantis aš
būtinai ateisiu
į tą kryžkelę
kas dar įrašyta
pranašysčių knygoje
kiekviena mirtis –
kaip ir gyvenimai –
kitokia
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-01-20 09:49:45
Žodžiai lyg širdies tvinksniai... priglausiu.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2016-01-19 21:42:44
langai langų nemato - gilu......
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-19 14:23:30
Susargdinot mane: skaitau Jūsų knygą ir negaliu atsitraukti. Nuoširdus ačiū.
O šį eil. pakomentuosiu tik sau.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-01-19 13:59:26
Labai tikra, gilu, net nesinori kažką komentuoti, tiesiog skaityti ir skaityti...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-19 13:17:52
Labai prasmingas kūrinys. Tačiau nesutinku su tokiu sprendimu, kad ir koks jis būtų didžiadvasiškas ir kilnus. Kas gali nuspręsti už kitą, kaip ji būtų laimingesnė ar peržengusi tą slenkstį ar ne. O tuo labiau, jei likimas suvedė. Ne amžiuje esmė.
Šiaip gražios, bet liūdnos eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-19 10:17:44
kiekviena eilutė giliaprasmė ir giliamintė, o pabaiga tarsi viso apvainikavimas
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-01-19 06:42:05
Meilė prisitaiko prie siaurėjančio žingsnio, jei reikia ir pastovinikuoja, lukteri - juk einam ta pačia kryptimi...Išminties niekas dar neišgėrė iš vieno indo ir vienu mauku...