Ilgesiui

Slenka rudenys parkų liepomis,
Kopia dienos į ryto traukinį.
Tu išeini, o aš pasilieku.
Tu užmiršti, o aš tebelaukiu.

Krinta snaigės už mūsų žodžių.
Šiluma sausio vakaras nekvepia.
Ką jaučiu, tamsai parodžiau,
Kuo tikiu – tu jau nebetiki.

Tiesiu rankas į mūsų dabartį.
Obelys klausia, ar tebemyli?
Skruostai sausi, širdis nebeverkia.
Tik užuolaidos plakasi tyliai.

Žinau, pareisi keliu pražydusiu.
Gražiausias žiedas ant mano skruosto.
Tavo jausmai, pernai paklydę,
Grįžo laukiančios sielos paguosti.
Gaiva

2016-01-07 10:25:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2016-01-07 21:42:28

Patiko.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2016-01-07 16:31:41

Grįžo su ilgesiu - viltingas...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-01-07 13:46:18

jausminga lyrika, gražu

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-01-07 11:23:31

Reikia pakovoti ne tik dėl vilties, bet ir dėl meilės. Būna smagu, kai pastangos nenueina veltui.