Per nosį

Šaltukas be žirklių jau karpo panosę,
Kepėjai dangaus kalnus miltų sijoja.
Manei, bus žiema — leis ramiai padrybsoti?
Apsnūdėlių tyko rimčiausi pavojai.

Girdi, kaip sienojai įskylantys pokši?
Pakurstyk ugnelę, kad ji nenusloptų.
Negaila auksinio už gabalą tošies.
Keiksnoji išgirtą sintetinį pluoštą,

Kuris it skarda tau ant kūno pastiro
Ir visas gražumas — pamėlusi nosis.
Žvalgaisi karštimo, ne šalto kefyro,
Mąstai ne kuo puošies, bet kuo apsiklosi.

O miestas kaip senas prisiekęs rūkorius
Stogais šimtapypkiais uždūmijęs kosti,
Varveklių nagus virš praeivių nukorė.
Nuščiuvo tarpuvartėj aidintys tostai,

Nes viskas, kas gyva, į kiautą sulindo —
Kai karpo tau nosį, ilgai nesklaidysies.
Dabar supratai, koks esi tu didingas —
Tik saulei sugrįžus išlįsi iš plyšio.
Nijolena

2016-01-04 07:11:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2016-01-05 00:06:31

Ačiū už eiles, toks gyvas žiemos paveikslas

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2016-01-04 20:52:20

Puiku, išsisaugau

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2016-01-04 18:52:49

Ar tas žiogelis į plyšį sulindo?... Pyška žiema - ne tik per nosį...

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-01-04 14:25:17

… ir visas gražumas — pamėlusi nosis. Net tarpuvarčių tostai nebemieli.
Šaltukas tiesiogine ir platesne reikšmėmis.

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2016-01-04 11:49:34

Taigi, tokia ta mūsų ir didybė...
Kaip visada labai patiko...