Letaus ažuolaida

Santrauka:
Rytų aukštaičių rokiškėnų tarme.
Atadingsiu ažuolaidas kraštų.
Lyja, lyja letus kiaurų dienų.
Lašeliukus delioja kaip raštų
Unt pražįlusių rūka blakstienų.
 
Žalių aglų nuvilks lig nagumą.
Auksa bumbulus sups vėja runkas.
Pasislėpįs až vieniša krūma
Giedas vėjas naktines karūnkas.
 
Sutaršys karkla plaukus palaidus.
Vėjas peržegnas viskų, kas gyva.
Paryčiais tals nuilsantis aidas.
Verks parmirkusi soda alyva.
 
Kas nutrauks tų ažuolaidų šlapių ,
Kur na debesia tįsias ir tįsias...
Kaip išsaugate gyvų ugnelų,
Kai tas laužas senai jau ažgįsis.
Kriauna

2015-12-26 06:58:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2016-02-10 14:48:15

Gražus tekstas, bet daug gamtinės stebėsenos ir maža eilėraščio "aš" minties.
Laukiam jūsų tekstų.
 

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2015-12-26 13:20:06

Markatnas vaizdelis atadingus ažuolaidas kraštų, alia gražiai nusakytas.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2015-12-26 13:04:52

ale, tikrai, tas vėjas,,pasislėpįs až vienišą krūmą,gieda naktines karunkas...."
 Gražus šlapias žemas vaizdelis