Nebūna

Santrauka:
Galbūt visi mano tekstai yra dainingi...
Neatnešk man to, kas vakar buvo.
Rytdienoj ir šios dienos neliks.
Krito lapai, visos žolės džiūvo,
Nes ruduo žiūrėjo į akis.
 
Skrido gervės – mūsų širdys skrido
Ir liūdėjo skrisdamos už mus.
Mes taip pat žiūrėjom į viens kitą.
Saulė glostė liūdinčius medžius.
 
Bet dabar žiema – šviesiausias metas –
Uždanga nukritus po nakties.
Šaŭk, širdie, gyvenimą supratus –
Niekada nebūna netekties.
eglute7

2015-12-06 22:11:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-12-07 21:31:17

tikrai daininga

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2015-12-07 18:00:50

Malonus skaityti.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2015-12-07 11:17:56

gamtos ir jausmų raida - puiku, tik nesutinku, kad ,,žiema - šviesiausias metas", nors gal ir taip, jei turėti omeny baltą sniegą...

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2015-12-07 10:19:05

... kol širdis šaukia- vis ką nors prisišaukia...

Vartotojas (-a): Raktažolė51

Sukurta: 2015-12-07 03:03:31

...puikus tekstas romansui...nors nemoku dainuoti  (muzikinės klausos neturiu) bet kai viena dainavau tai man tiko ir patiko

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-12-07 00:15:24

Nu, dainuosim kada prie stalo... Sakys, kad liaudies :)