Baladė apie arklį

Tai buvo stiprus arklys,
galėjo dirbti už tris.
          Jam duona buvo lengva,
          nes dirbo tik už save.
Šeimininkė buvo jautri,
tokia pat, kaip ir jis, plati.
          Bet paskui atėjo kita –
          gudri, kaip gyvatė pikta.
Šeimininką ėmė į nagą,
įtaisė jam aštrų botagą.
          (Botago svarbi paskirtis.
          Visada jis baisus kaip mirtis.)
Ir dirbo dabar arklys
už save ir dar už tris.
          Nuo darbo maudėsi šlapias.
          Jautė, greit išveš jį lapėms...
Vieną dieną sudribo kieme...
Tarė vyrui gyvatė: „Eime...“
          Iš trobos sklido muzika, juokas...
          „Kad kas perskeltų galvą kuoka!“ –
Galvojo vargšas arklys.
Šviesos ėdė skaudžias jo akis,
          Kol užgeso kaip žvaigždės dvi...
          Ne žmogus žmogui – tik arklys...
Už visų keturių rytą kratė,
bet jis nei girdėjo, nei matė...
          Nuo lietaus karolių šlapią,
          išvežė arklį lapėms.
Šeimininkas kur galvą pasuka,
skamba vėjyje keturios pasagos...
 
alekna

2015-11-29 14:23:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2015-12-01 12:08:51

trūksta subtilumo ar pažvegti į arklio gyvenimą iš šviesiosios pusės. taip liūdna. rimavimas per daug akivaizdus.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-11-29 17:22:23

Liūdna baigtis :( Per vėlu atgailauti...