Gyvenimo kelias

Aš iš likimo nieko sau nesitikiu,
Nes lūkesčiai tik sukelia skausmus,
Nėra tokių žmonių, kurie neklystų.
Svarbiausia – nedaryti vėl klaidų.
 
Gyvenimo keliais einu parklupus,
Nešu aš kryžių ant gležnų pečių,
Kitiems pakeldama nuo kelio grumstą,
Pati per skaldą, akmenis brendu.
 
Bet, jei įduotų man likimo vairą
Ir leistų eit per pievas ir laukus,
Aš vėl pasukčiau į brūzgynų raistą,
Pramindama nepramintus takus.
 
Ir nesvarbu, kad kojos sužalotos,
Pečius prispaudė rūpesčių našta,
Žinau, šis kelias mano, man jis duotas,
Juo ne viena einu –
                     o su Dievu ir su malda.
Šilagėlė

2015-11-25 20:47:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2015-11-26 12:12:57

Sėkmės savo kely...