*

nedejuoti
dejuoti neverta
nebent
vakare
tamsiojoj užuolaidoj
be mėnulio -
snyguriuoti - - -

o kai pilnatis
šypsotis vieninteliam
čiauškėti
kaip iš šonkaulio
virsim šaltieną
taukšti siaubus
ir vesti juos
į komediją

grįžkim
į dangų
miaumiau

2015-11-25 12:57:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2015-11-25 14:47:55

Pagrindiniai žodžiai šiam vaizdui būtų šie: laukiant išsipildymo.
Negali sakyti, kad čia nerimta. Labai rimta.
Juk tai vos ne Adomo drebulys laukiant Ievos.
Tamsu, lengvai šąla. O mėnesienai nušvietus vienintelį, gal ir šaltiena užvirs, gal ir durniuos dviese buitį susieję. Ir tebūnie jiems dangus.
 
Kitas aspektas – drebučių-siaubučių galima išsivirti ir iš dinozauro šonkaulio. Ši mintis driekiasi į gilią senovę. Argi nebūta joje smagių komedijų? Tai irgi dangus.
Žodžiu, kūrinys – pilnaties laukimas snaigėms barstant tamsų kelią. Tik kantrybe užsitarnaujamas dangus.