Tegul krenta

Santrauka:
Gal tų daugtaškių per daug pasirodys, bet čia jų reikia.
Šįryt stingsta žolė. Tavo žvilgsnis tik baltą užkliudo.
Nesakyčiau, kad spalvos pradingo – tiesiog reikia laiko:
Reik priprast prie minties, jog ne tu, tačiau rudenys liūdi
Ir lapus (ar žodžius?..) savo virpančiais pirštais nelaiko.
 
Tegul krenta, tegul – juk jie miršta, kol žemę pasiekia,
O po to – tik čežėjimas kartais, kai mindom juos kojom.
Šįryt stingsta žolė. Taip neįprasta – spalyje sniegas...
Bet keisčiausia, kad tu tyloje ir save paaukoji.
 
Nes žvilgsniu pasakai (Dieve mano, nejau šitaip būna!):
„Aš kalbu atvirai...“ Atvirai? Tartum skersvėjo gūsis.
„...Mūs dangus ir dar medžiai išlieka – tarp jų mudu būsim.
O kas liko žemai – užsimirš. Juk ruduo – viskas pūna...“
kaip lietus

2015-10-22 00:01:20

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2015-10-27 07:54:30

Įprotis pagiriamajam žodžiui mažina atidumą ir reiklumą. Eilėraščio idėja graži, tačiau jos raiška vietomis glumina, nes poetika suklumpa, užkliuvusi už  buitinio stiliaus akmenuko - "reik".
Nejauku, kad brangių emocinių santykių praeičiai skirta lemtis - pūti. Ir kodėl apeliuojama į rudenį? Jame niekas nemiršta, tai - brandos metas, klojantis pamatus Gamtos prisikėlimui. Ar ne todėl jis toks pat nuostabus, kaip besilaukianti Moteris?
Atsiprašau, jei nesupratau. Skatinu tik Jūsų kūrinių tobulumą.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2015-10-23 11:08:27

Nesakyčiau, kad spalvos pradingo – tiesiog reikia laiko:
Reik priprast prie minties, jog ne tu, tačiau rudenys liūdi

Gerai pasakei. Gyvenimo bespalvio nebūna...
O sniego dar nepranašauk.  :)

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-10-22 19:20:16

toks gilus ir prasmingas kalbėjimas...

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2015-10-22 11:59:29

Čia ne žodžiais sužaista, čia profesionali lyriška kūryba. Kai darbas geras, kažką daugiau komentuoti neverta.
 

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2015-10-22 11:41:56

Ir lapus (ar žodžius?..) savo virpančiais pirštais dar laiko.

Arba

Ir lapus (ar žodžius?..) savo virpančiais pirštais beplaiksto.

Gražu.

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2015-10-22 02:04:00

„...Mūs dangus ir dar medžiai išlieka – tarp jų mudu būsim

Visa, kas buvo – išlieka. Ačiū už nuotaiką