*


pūkelis - - -
lengvas žodis –


kirvis
nukirsdina šaknį –
galūnę - - -
veriasi
sūrumos plynė –
dega skruostas
neatsuki antrojo
pirmasis randuotas –
nukirsdinimo duobėje niekuomet
niekuomet neišvysi
jokio paukštelio –
lakštingalos giesmės - - -
neišgirsi
ir aido – 
buka tyla –
viršum jos tvenkiasi
elektrinis debesis
debesys
kuris
kurie
tik panorėję
sprogtelėtų
išlydytų aliuminį - - -
ką ten
narcizinį kotą –

kvailas
beprotiškas užsiėmimas
skaičiuoti kirčius


tik
bekepuris
bežodis
pakelia peruką
pravėdina blusas - - -
tvankų orą –
nusibraukia paskutinįjį
ilgą ilgą
žilą
garbiniuotą plauką –

nepriimtina
ydinga duotybė –
kirvininkystė


kaip liaudies laumė
meldų ilganosė tartų: 
– te tau –
kirvarpų su kaupu - - -
kad atšiptumei –
neraškytumei riešutų –

esti
karti
tyla
miaumiau

2015-10-05 12:26:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2015-10-05 20:46:37

Mintis mažaug tokia: lengva pasakyti pakilk su paukščiais, kai yra patirtys ir padariniai, galbūt ir susiformavę įpročiai. Pūkeliu perteikiamos kelios mintys, pvz., žodis neapima sunkumo, žodžiu (tuo švelniu pūkeliu) lengvai mėtomasi. Galų gale tai tiesiog lengvumas. Viršus.
Kirvis – budelio, pačiam esant budeliu (sau ir kitiems).
Aliuminis šiame margumyne tarp paukščių ir kirvių iškalbingas: jis nesunkiai pasiduoda poveikiams. Ir tos spalvos čia yra. Per debesis išlydomas (ir išlyjamas) aliuminis – pilkybė. Bet ir kažkas sunkesnis (kerta puikybės kotą). Tik po debesys, man atrodo, nereikia kuris, kurie.
 
Bekepuris, bežodis (tai vis tyla, naujos pradžios (laimi pradėjęs nuogas, grynas) užuomina) smelkiasi giliau, kartu atsikratoma to, ko nėra (arba nereikalingo), išsilaisvinama.
Bet yra ir kita pusė: kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko.
 
Laumė gal ir siejama su ilgu plauku ar lemtimi, bet riešutai nelabai ir būtini.
 
Taigi kotelis nu(si)kirstas, pūkelis kaip sąlyga, prielaida, galimybė... Tėra kartus vidurio būvis. Kaip sužalota pienė, tik, aišku, ne pažodžiui.