šviesą atspindintis vėjas

ant šerkšnotų langų – ar matai –
vėjas judina šviesą
ir suskausta vos vos lyg palietus
nakties žarijas
tartum bristum be galo
per spindintį sniegą žvaigždėtą
ir užtvenkti bandytum savim
susapnuotas upes

baltą gurkšnį dangaus
mūsų tiltą iš lūpų į lūpas
pasistiebiam link nesamo – ak –
ir išdygsta sparnai
tam kad skristum
kad kristum
darkart
į svaiginančią nežinią
tartum dulkė šviesos
naktyje
pragaištingai lėtai------
Iglė

2015-09-18 11:54:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2015-09-25 10:25:49

kaip visada super duper parašei

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-09-19 18:23:32

miela

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-09-19 11:46:21

Trapu. Vaizdinga. Autorė savame stiliuje, man labai patinka...

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2015-09-18 16:16:57

Jūsų eilės kaip gaivos gurkšnis.

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2015-09-18 15:39:58

Taip, regis, nebebaisu ir skristi, ir kristi...
 

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2015-09-18 12:47:28

Taip svaiginamai gera skaityti tokias eiles...