Kad būtų viskas paprasta kaip dukart du,
kad žodžiai glamonėtų realybę,
kad būtume neperrėžę dangaus abu,
nebūtų demonas nakties atklydęs.
Kad sapnuose kaip savasty būtis,
pasėmusi nakties į šviesią dieną,
pakiltų saulėn tarsi nuotaka šviesi,
bet ji pravirksta ir mane palieka vieną.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-09-02 18:59:01
Autorės atsivėrimas nuoširdus, jausmingas, kurio nedrįsčiau panaudoti palinkėjimui, nes tai tarsi išpažintis:
kad būtume neperrėžę dangaus abu,
bet ji pravirksta ir mane palieka vieną.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-09-02 16:34:25
gali būti ir kaip gražus palinkėjimas ir kaip puikios eilės
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-09-02 16:01:54
man tai gerai nuskambėjo, nebūtinai kaip palinkėjimas...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-09-02 15:21:19
realybę ==> tikrovę labai derėtų prie giliaprasmių gimtosios kalbos žodžių (atvertis, savasty, nuotaka).
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-09-02 12:57:03
Deje, būna ne taip, kaip kartais norime. Radau ir šviesos, man patiko kūrinėlio emocija.