(Per)žydėjau melu

Santrauka:
Grįžtu po ilgesnės pertraukos su nauju kūriniu. Subrandintas jausmų.

Vis tik kiekviena skaudi patirtis mums suteikia ir gerų pamokų, galimybę vėlei pažvelgti į save, į mus supantį pasaulį.
Klajoju ieškodamas ir toliau, o kol kas... Kol kas rankose milijardai nuvytusių žiedlapių, kurie kadais iš tiesų buvo purpurinio aksomo švelnumo.
Gaila, kad kelnėse kišenių nėra. Tenka žiedus talpinti delnuose.
Gaila, tačiau keliaujant jie nenumaldomai barstosi pažeme.
Apmaudu, kad tai nebus laiminga Jonuko ir Grytutės pabaiga.
Ši pasaka be laimingos pabaigos, nes princas taip ir nesuras išbarstytų mano žiedų, kurie padėtų mane surasti.

Kūrinys eksperimento formato.
Sintaksė suformatuota taip kaip pageidavo mano jausminė būsena.
Daug liepiamosios nuosakos, kuri sustiprina emocinę eksperimento liniją.

Dėkoju skaičiusiems už dėmesį.
Būta kaltės,
išniekintų tamsių šešėlių;
nusigėrę melu,
nusinuodiję tiesa,
apraudojus
akimirksniu prabėgusį citrinmedžių
žydėjimą,
atgijai manyje viltimi,
ir man taip norisi
įkopti į stačiausią viršukalnę,
nugarmėti giliausioje upėje,
kur vandens lelijų pavėsy
blakstienomis liečiant
įelektrintas pykčiu vandens sroves
atokioje bedugnėje,
žavėdamasis nusidėjusių šešėlių
pavirtimu garais
aš meile nutapysiu,
priešaušrio gausme sutviskusią,
Tavo rankų šilumą ---
--- ir drąsus žingsnis virš žydinčios prarajos.

Suriaumosiu it plieninis liūtas
ir suskeldės padangė,
liūtimi prapliups melu prisisunkę,
vandeningi debesys,
ir bekraštė šalavijų jūra
Tavo rūpestį pamyluos mano
PERžydėjimu...

... Laistyk mane gausiai,
gaivink mane šalčiu,
kol šaknys prisigers nuo melo,
kol stiebo briaunas pripildys
voragyvių vaitojimas,
ir labai manęs nekęsk,
siaubingai niekink purpurinį, švelnaus
aksomo prisodrintą žiedą,
nuskink jį,
sutrypk mano grožį —
Tu nei žydintis taip dieviškai nespindi.
Išniekink mano skausmą,
prakeik kvapą, kuris
nenumaldomai vilioja Tavo jusles,
jeigu pravirksta ne tik pilki dangūs,
jei moki ilgėtis taip,
kaip ašaros ilgisi ūkanų mylavimo,
prisodrink membranas skystu azotu,
kad tapčiau aklas, nebylys, vagis
Tavo svajonių, kurias
palikome plūduriuoti
vystančių narcizų ir varnalėšų apsupty,
ir tik pažvelk
į niekingą niekį virstantį mūsų džiaugsmą,
leisk alkanam rudeniui
misti mano gaiva,
priviliok pitonų būrį —
ir mano gyvastį apgaubia
akyse užgimusi šalna,
kai grublėti žiedai kadais purpurinio švelnumo
skaudžiai dunksnos palei dirvožemį —
čia daugiau niekada nežaliuos meilė Tau.

Ir nejaučiu,
neregiu skausme mirkstančio
kadagių šlamėjimo,
žemėn svyra žiedas,
trūnija stiebas,
pabiro milijardai trapių žiedlapių;
vandens kristalai ant boružių —
siuvinėjant tylą
(p e r) ž y d ė j a u   m e l u,
kai šaknys dar daug žydinčių pavasarių
dūlės niekingų ašarų drėgmėj —
Mėnulio kaitra susigės lytėti melą,
kuriuo mitome naktimis
užsigeriant skalsiu dumblu.

Apakinęs Tavąjį gailestį
it aršus rožių krūmo žavesys
spygliu sužeisiu
melo dirvoje subrandintą ir tyrą
niekingą Tavo meilę.
Himmel

2015-08-02 11:01:04

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2015-08-02 22:04:50

Šaunuolis.
Ir be santraukos galima pajusti, kad tai iš jausmų, – bet per metaforas, vaizdus iškyla daugiau negu jausmai. Taip, sudėta daug visko, bet yra Kūrinys.
Nekišu savo trigrašio, bet kad jau galima pakomentuoti, tai man atrodo, kad  
blakstienomis liečiant > liesdamas (vyksmą sieju su pirmuoju asmeniu)
aš meile nutapysiu > meilę (kimba su sutviskusią)
užsigeriant skalsiu dumblu > užsigerdami (nes (mes) mitome)

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2015-08-02 16:13:25

Santrauka daugiau tiktų dienoraščiui, nes ji - kelias.
Eksperimentas įdomus, tačiau autorius dar nesugrįžo -  tvankiame emocijų kelyje.
Lauksime pareinant. Sėkmės.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-08-02 12:41:36

Tooooks skausmas ir nusivylimas. Ir santrauka puiki.

Vartotojas (-a): Pisha

Sukurta: 2015-08-02 11:51:50

Daug čia visko: minčių, jausmų, dar šviežia, dar susivėlę viskas viduje. 
Užkluvo (teigiamai) vieta "leisk alkanam rudeniui/misti mano gaiva," - tokia destrukcija.