Regi, kaip vakaras įsiliepsnojo?
Jau vėjas pilkus debesis nušluostė...
Tik mudu buvusios liepsnos stokojam,
Ir neberausta nuo artumo skruostai...
Iš laiko būtojo – dar vis po riekę –
Dalinamės, kas metais neapaugo...
-------------------------------------------------------
Paskui ilgai vėl mintys neužmiega,
Nes tai, ką verta, įpakuoju... Saugau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2015-08-01 16:41:28
Žavi minties ir jausmo gylis žodžių paprastume!
Įpakuoju ir saugau :) Ačiū.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-08-01 10:03:09
gyvenimas kai ką blankina, o kai ką ryškina...ir tai perteikta eilėmis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-08-01 09:39:27
Gražiai sudėti žodžiai.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-07-31 22:13:03
Puikiai įpakuotos eilutės.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2015-07-31 20:56:54
Dviejų mylinčių širdžių drama- su viltimi- gal dar išaugs?
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-07-31 20:44:14
Toks talpus ir aiškus. "Saugau"- reikia saugoti. Ir atminimai saugomi pražysta ryškiau. Ačiū autorei.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-07-31 20:39:16
Vat, įpakuoti nereikia. Bandžiau ir ne kas gavosi. Reikia įvynioti, bet taip, kad galėtų vėl išsivynioti :)