Nusileido kamanė ant žiedo...
— Na ir kas? Jų juk dešimtys skraido.
Skraido bitės, ir net ne po vieną,
Dar drugeliai pievelėje žaidžia.
 
Pagalvok atidžiau, širdimi pagalvoki:
Ne skėriai, ne bombonešiai skraido.
Ne liūtis, ne kruša ar kitokie pavojai
Tau, žmogau, iš aukščiau nusileido.
 
Kur kamanė gyva, ten ir žemė gyva,
Tyras oras lyg laime alsuoja,
Su žmogum bičiuliaujas ramybė, taika,
Dangaus mėlis viltim spinduliuoja.
 
Geras laikas pakilt, aimanuoti nustot,
Kad ir vėl pašalpos neužtenka.
Jau pribrendo rugiai tėviškėlės laukuos,
Imki plieno dalgelį į ranką.
 
Imki plieno dalgelį, ieškok rišėjėlės,
Kad pėdus gražiai sustatytų.
Juk jau dūzgia kamanės ir vasaros gėlės
Sutiko išbrėškusį rytą.