Santrauka:
Pamenu žydras žydras akis ir galvoju, kad paskutinį kartą aš jose ne viską įskaičiau.
Skiriu J.
Pakartok, ką sakei, tačiau taip, kad tave aš išgirsčiau.
Nebijok – mirštam kartą, o nuolat tikėjimas slegia.
Žvakių dagtys dar man niekada nenudegino pirštų
Ir turiu paskutinę, nors smarkiai aptirpusią žvakę.
Tau žiūriu į akis – popieriniai balandžiai plevena,
Ne aistrų aitvarai kažkada dangumi skraidę paukščiais.
Vėl skraidys... Bet tikėjimo krešulį tirpdo jau venos.
Ar tik baimė, kad aš savimi į tave neįaugčiau?
Pakartok, ką sakei, tačiau taip, kad save tu surastum
Ne teisiųjų alėjoj, o buvusio laiko gatvelėj.
Aš atbrisiu tada susiradęs vienintelę brastą,
Aš ateisiu tada basomis per vienintelį kelią.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-07-23 20:58:35
Kad taip garsiai perskaičius...fantastika.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-07-23 15:19:26
Žvakių dagtys dar man niekada nenudegino pirštų
Ir turiu paskutinę, nors smarkiai aptirpusią žvakę.
Neapsakomai malonu skaityti tokias eiles, Poete lyrike! :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-07-23 13:35:00
Pakartok... todėl ir skaičiau tris kartus :)
Super!
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-07-23 13:11:48
Pakartok ką sakei, tačiau taip, kad save tu surastum
Ne teisiųjų alėjoj, o buvusio laiko gatvelėj.
Labai gili išraiška. Man patiko. Sekmes!
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-07-23 11:40:33
manau, kad aš ir esu tas J. Viskas sutampa, akys žydros...
Vartotojas (-a): Iglė
Sukurta: 2015-07-23 10:30:29
Jūs man - klasikinės lyrikos etalonas, o šis eilėraštis - tikras grynuolis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-07-23 10:02:32
Manau, kad tokios eilės gimsta išgirdus...
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2015-07-23 09:53:18
Pavydžiu J.!
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2015-07-23 07:58:00
Dainingai čia apie akis ir vienintelį kelią...