Mus čia, kur dūzgesio pilna
Ir medumi pakvipus liepa,
Užklupo vakaras... Eime,
Ko neberadome – paliekam...
Su vienišuoju mėnuliu
Jau pulkas debesėlių plaukia...
Kažkur prisėta ir žvaigždžių,
Bet jos – ne mudviejų palaukėj.
Ir kas, kad debesis nušluos
Įsibėgėjęs vėjo gūsis,
Ne mums dangus žvaigždes sijos –
Juk skėlėm pilnatį per pusę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-07-20 20:11:27
Įtaigi tikroji lyrika
(tarp pasėkmės ir priežasties):
Ko neberadome – paliekam...
Juk skėlėm pilnatį per pusę...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-07-20 14:39:02
Ko neberadome - paliekam... Žodžiai, verti pamąstymo...
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2015-07-20 09:37:59
Patiko.Glaustai ir sklandžiai...ir pamokančiai- neprisirišti prie to, kas nepriklauso.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-07-19 22:40:47
Įtaigu ir vaizdinga...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-07-19 22:26:56
Super. Man labai patiko.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-07-19 22:10:50
Kada žvaigždės šviečia skirtingoms pusėms, belieka padėt tašką.Užtat eilės geros.