Gaisro prologas

Nereikia žodžiais virpinamo oro —
Pro karčią patirtį manęs jis nepasieks.
Migla į veidą — geiduliai ir norai.
Kas bus rytoj, tau jau dabar vis tiek.

Pati svaigau ir net ne vieną kartą,
Tačiau pačiu laiku susivaldžiau.
Po to jau mano visos triumfo arkos,
Kai baltinių ant stiebo nepriklauso džiaut.

Man reikia perskaityt tavęs nors vieną skyrių,
Suprast, suvokt, pateisint, patikėt.
Kas tavyje sudygo, kas pražydo, mirė?
Ką reiškia tau orumas ir garbė?

O visa kita? O be proto aistros?
Jos itin menkos, pačios jei užges.
Tereikia kibirkšties, kad įsipliekstų gaisras,
Bet abejoju, ar tikrai tavęs?
Nijolena

2015-07-17 07:38:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2015-07-17 18:34:34

Man reikia perskaityt tavęs nors vieną skyrių
Net susimąsčiau, ar mes lengviau perskaitom vyrus, ar jie mus?  :)
 

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2015-07-17 13:13:15

Aistringas. Daugiau ne apie kitą iš dueto, o apie vieną (tą kalbėtoją Aš). Gaisrą (nu)jaučiančiosios monologas.
Tereikia kibirkšties, kad įsipliekstų gaisras,
Bet abejoju, ar tikrai tavęs?

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2015-07-17 10:35:48

Labai prasminga pirmoji eilutė.

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2015-07-17 08:45:24

Puikiai.