Kava puodely liejas per kraštus.
Nei lašo alkoholio,
Ir nėra sielos brolio.
Tik laikrodis, tiksenantis metus.
Šaukštelis cukraus sukelia bangas.
Truputį pasuki – ant stalo tvanas.
Ir šokteli jausmų fontanas,
Karšti lašai nudegina rankas.
Širdis lyg lapas blaškosi krūtinėje.
Kur žemė, kur mėnulis?
Tarp jų žmogus – tik nulis,
O jo gyvenimas – audra vandens stiklinėje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-07-04 18:14:03
įpylus į kavutę šlakelį brendžiuko, nustoja puodelis banguoti ir rankos paklūsta vyriausiojo dirigento norams.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-07-04 01:44:16
Ypač antro posmo mintis, dar trečio.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-07-03 16:57:03
O gal- audra širdy?