Kava

Kava puodely liejas per kraštus.
Nei lašo alkoholio,
Ir nėra sielos brolio.
Tik laikrodis, tiksenantis metus.

Šaukštelis cukraus sukelia bangas.
Truputį pasuki – ant stalo tvanas.
Ir šokteli jausmų fontanas,
Karšti lašai nudegina rankas.

Širdis lyg lapas blaškosi krūtinėje.
Kur žemė, kur mėnulis?
Tarp jų žmogus – tik nulis,
O jo gyvenimas – audra vandens stiklinėje.
Raskila

2015-07-03 15:21:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2015-07-04 18:14:03

įpylus į kavutę šlakelį brendžiuko, nustoja puodelis banguoti ir rankos paklūsta vyriausiojo dirigento norams.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2015-07-04 01:44:16

Ypač antro posmo mintis, dar trečio.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2015-07-03 16:57:03

O gal- audra širdy?