nėra kas klauso


 
prie viešo kelio
kaimas tarsi ant delno
visi pro šalį
 
užkalti langai
stebi negyvom akim
namai vaiduokliai
 
išėjo jaunas
išdygo praaugo pirkią
klevai prie vartų
 
aplankė senas
nusilenkė protėviams –
stakta per žema
 
senolio vietoj
prie šaltos krosnies.
nepasakoja
 
nėra kas klauso
daliuteisk

2015-04-20 01:00:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2015-04-21 14:36:16

Pravažiavau vieškeliu, stebėdama apleistą trobą ir mintimis svarstydama...

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2015-04-20 22:58:37

taip... jautriai perteiktas dabartinis sodybų tuštėjimo metas....

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2015-04-20 14:39:50

Labai giliai įkrito ir palietė išmintis ir dvasingumas, ačiū

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-04-20 10:06:53

man visi alsuoja išmintimi ir gražiu dvasingumu
 

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2015-04-20 08:19:03

Viena – sodybų tuštėjimas..., kita –  kartų kaita... Neišvengiama, nors susitaikyti sunku. Nėra kas klauso... Paliečia, paakina vaizdai ir gyvas žodis, laipsniškai iki graudulio; vienišo stebėjimas, šiurpinantys tie namai vaiduokliai negyvo akim...
Pati pradžia su haiku. 

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2015-04-20 06:14:05

Parsmingas trieilių vėrinys - ir liūdnas, ir giedras, ir išmintingas vienu metu. Kas perveria autorės sielą, tas nepalieka abejingu ir skaitytoją, nes kirčiai sudėti ant pagrindinių būties skiemenų...