Užkeikti drabužiai veda į alegoriją, o ši savo ruožtu dar į kelias, tarp jų „Princą ir Elgetą“. O pastarasis į kūrinį „Elgeta“ ir modelį elgesio, o šis… o šis e…e…e… el(mnhm)… į raidę eL.
El raidyne jungiasi su tė vė ir matome LTV. Rodo Lietuvą. Įsimaišo š. Po nenusisekusių (strimgalvinių) eitynių ekonominėje-kultūrinėje mišrainėje (įvairi valiuta, rafinuota ginkluotė, charakteringi prielipos) baletas kaip kastetas nukauna tikrą inteligentą, mat baugu ten, kur tikresnę kultūrą formuoja stilistas (Es, ES) ir jam pasidavusieji. Piruetus galima stebėti Vienos baliuje bei įvairiose kitose elito pilnaties mugėse (su TT į PP). Arba ir asmeninėse socialinėse patirtyse. Efektai – jėga. Užkeikta ir prakeikta situacija.
Be to, kad vienur kitur partitūroje skimbteli la (arba al), ir pačiame Žizel siužete yra persirengėlis. Taigi – viskas skyla ir jungiasi kaip poetinė daugiaprasmybė. Tą jau ne kartą minėjau. Todėl nekartosiu žinomo posakio poetinis rūbelis. Poezija yra, sakyčiau, po rūbu.
 
Šitoks (neaiškus, nepuošnus) rūbas gali ir atbaidyti, be abejo, nes nuo jo nesvaigstama (parfumų nori neretas eilių mylėtojas).