Bėgiuose į begalybę

Ar Tu žinai, kur veda šitie bėgiai?
Bestovint pervažoj, pažvelgus dešinėn.
Pirmyn–atgal ant kelio dulkės sėda
Vingiuoto. Bėgiai tiesūs – ar tikrai?

Patvinę upės. Kažkur džiūstantys upeliai.
Pusiausvyra. O gal pusiausvyros klasta?
Ir Tavo akių tušo bėgantys takeliai –
Taip pat galbūt maža gyvenimo klaida.

Koks išgąstingas, o gal išsigandęs šitas vėjas,
Tarytum pasiklydęs skersgatvių karuos.
Ir tik maža mergaitė susivėlus
Paukščius prie lango lesina taikiuos namuos.

Ir vagone plackarto, bėgiuose į begalybę,
Į pagalvę pridvisusią įkniaubęs nerimo akis,
Dungsėdamas būties lyg bėgių sudūrimais
Kartkartėm dirstelni į pakeleivį, beieškantį lange savęs.

Ar aš žinau, kur veda šitie tilto bėgiai,
Po jais stovėdamas lig kelių upės vandeny?
O upė teka, vilnys neša spėriai,
O gal tai bėgiai, tie, kurie ar tiesūs nežinai?
Grėjus

2015-03-17 12:43:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-03-17 19:11:09

Seniai bebuvot, reikėtų dažniau čia užsukti (publikuotis). Nes kažkam, matau, tikrai reikia, nes sako, kad čia tik žž moteriški. :))) Ir man reikia, nors ir moteriški kitąsyk geri būna, tačiau tiesiog įvairovės pasiilgstu ir tokių eilių.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2015-03-17 16:19:48

Taip giliai pažvelgta, puiku.

Vartotojas (-a): Medinis jogas

Sukurta: 2015-03-17 15:22:41

geras, bent ne žž moteriškas
 

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2015-03-17 15:04:10

Labai dėkinga, netgi jautri (bent įdomiam sąlyčiui su filosofija ir horizontu!) tema.
Rimta kompozicija (ypač tas smalsos perkėlimas nuo Ar tu žinai ant Ar aš žinau).
Kūrinys patiko savo betarpiškumu, bet, žinoma, yra dar labai rimtai redaguotinas:
eilėdara (apsispręsti dėl ritmikos),
stilius ir skyryba (taisyti riktus).
Sėkmės!