Priežastis žudyti. Ketvirtas skyrius

Luka sėdėjo ant laiptelių prie namo ir rūkė cigaretę. Vėlus vakaras, tamsoje buvo galima įžiūrėti, kaip į dangų kilo merginos išpūsti dūmai. Kiemas visiškai tuščias, tad Luka ramiai sau sėdėjo ir apie daug ką mąstė.
Jai nepatiko šiandieninis policijos vizitas. Labai nepatiko. Lukos nuomone, tie mentai ir be tiesioginių įkalčių ją būtų patupdę į cypę. Tai buvo blogai. Tiesiog sušiktai blogai.
Dar labiau Luką erzino pašto dėžutėje rastas laiškelis. Mergina jį paslėpė komodos stalčiuje, bet tekstas stojo priešais ir badė akis. Iš kur tas suknistas laiško siuntėjas galėjo turėti įrodymų, kad būtent ji nužudė Mantą?
Ir dar tas Markas... Jis buvo blogiausias dalykas, nutikęs per visą sušiktai sumautą dieną. Luka neprisiminė siaubingesnės dienos už šią per praėjusius šešerius metus.
Velniškai norėjo prisigerti. Taip, kad atsikėlus ryte nežmoniškai sprogtų galva.
– Eikit visi po velnių, – sumurmėjo, išpūsdama dar vieną dūmų kamuolį ir jau mąstydama, kokio gėrimo nusipirkti netoliese esančioje, visą parą dirbančioje maisto prekių parduotuvėje.
Ji prisidegė dar vieną cigaretę.

Netikėtai mergina krūptelėjo išgirdusi, kaip kažkas tamsoje ėmė šnarėti. Pasijutusi kiek nejaukiai, Luka apsidairė, pakilo nuo laiptelių ir toliau leido dūmus, akylai viską stebėdama. Noras nueiti į parduotuvę išgaravo kaip dūmas, bet nusigerti Luka vis dar norėjo.
Staiga iš netoliese esančio gėlyno liuoktelėjo katė ir mergina, išmesdama iš rankų cigaretę, net pašoko iš vietos.
– Mėšlas, – piktai sumurmėjo ir keikdama gyvūną, grįžo į butą.
Luka prisiminė, jog kažkur buvo nukišusi Torres brendžio butelį, kurį laikė tik išskirtinėms progoms. Bet tų išskirtinių progų nebuvo, tad suradusi brendžio butelį bei taurę, jį atkimšo.
„Dabar ir bus tam tinkama proga“, – pagalvojo pildama gėrimą į taurę. Nuėjusi į savo kambarį, patogiai įsitaisė lovoje, įjungė televizorių ir, pastačiusi butelį ant komodos, gurkštelėjo brendžio. Paskui susiraukusi dėl nelabai patinkančio skonio, nužvelgė taurę ir kelias minutes tyrinėjo jos turinį. Galiausiai nusprendusi, jog gerti įmanoma, vienu mauku ištuštino taurę ir įsipylė dar.
Luka nežinojo filmo pavadinimo, ir aktoriai buvo nematyti, bet žiūrėti į amžinas „šaudo – gaudo“ scenas jau buvo kiek pabodę. Bet merginai buvo tas pats. Nuo kelių taurių brendžio jautėsi kiek apsvaigusi, bet norėjo nusilakti iki žemės graibymo. O ko norėdavo, visada padarydavo. Vienokiais ar kitokiais būdais.
Dar po keleto taurių Luka išjungė televizorių ir vėl išėjo į lauką parūkyti. Jei jau save nuodyti, tai nuodyti.
Surūkiusi dvi cigaretes atsistojo ir pajuto, kad svaigo galva. Jautėsi neblogai įkaušusi. Svyruodama vos sugebėjo užlipti laiptais ir nueiti iki savo buto, kurio duris paliko ne tik atrakintas, bet ir praviras. Jai buvo nusispjaut, jei kas nors įeitų vidun. Juk neturėjo ko prarasti.
Nuėjusi į savo kambarį Luka išgėrė dar vieną taurelę brendžio. Bjaurus skonis burnoje jau nerūpėjo. Juk norėjo pasigerti, tai sėkmingai ir darė.
Išjungusi šviesą, atsigulė į lovą. Tada suprato, jog tai buvo blogas sprendimas – viskas aplinkui ėmė suktis. Vėl atsisėdusi mergina įjungė stalinę lempą. Tik tuomet pastebėjo, kad net nenusivilko drabužių.
– Aš girta, – garsiai pati sau pasakė ir nusijuokė. Priešais viskas sukosi, akyse šiek tiek liejosi vaizdas. – Aš suknistai girta.
Ji ėmė gailėtis to, kad sumąstė nusigerti. Tai nebuvo geras jausmas. O kadangi tai suprato, reiškė, jog dar turėjo sveiko proto. Kad alkoholis jos visiškai neužvaldė. Bet iki to nelabai daug ir trūko.
Pakilusi nuo lovos Luka šiaip ne taip nusvyravo iki koridoriaus, ketindama nueiti į vonios kambarį, kad nusipraustų po šaltu vandeniu. Norėjo pasijusti bent kiek geriau. Kelias iki jo atrodė toks ilgas, koks dar niekada nebuvo. Mergina susmuko prie pat vonios kambario durų. Tiesiog kojos nebeatlaikė. O galvoje viskas sukosi, sukosi...
 
***

Markas išlipo iš savo automobilio ir įjungė signalizaciją. Buvo pavargęs, tad norėjo kuo greičiau eiti namo. Apsidairęs pastebėjo, jog kiemas buvo visiškai tuščias, ir savęs paklausė, kiek galėtų būti valandų. Jis to nežinojo. Tiek laikrodį, tiek mobilųjį telefoną buvo palikęs namuose. Nenorėjo, kad kas nors trukdytų. Tiesiog troško pabūti vienas su savimi ir savo mintimis, kurių niekas nedrumstų. Taip vienas praleido kelias valandas, savo slaptoje, žmonių beveik nesugadintoje vietoje, savo trobelėje prie upės, gerokai nutolusios nuo miesto. Kai norėdavo pabūti vienas, negirdėti miesto triukšmo, visada ten nuvažiuodavo. O ir atrado tą vietą visai netikėtai –  apleistą, apgriuvusį namelį nusipirko tikrai gana pigiai iš kažkokio senolio ir suremontavęs vis atvažiuodavo tenai pabūti. Rašytojui tai buvo ideali vieta pamąstyti, nurimti.
Markas giliai įkvėpė oro ir patraukė link laiptinės. Tamsoje nepastebėjo, kaip vos neužmynė katei ant uodegos. Pastaroji garsiai ir piktai ant jo sušnypštė ir nuskuodė kažkur į kitą kiemą. Lipdamas laiptais vaikinas dar pagalvojo, kad su tomis benamėmis katėmis reikėtų ką nors daryti. Jų šiose apylinkėse tiesiog jau buvo per daug.
Nuspaudęs tris mygtukus – laiptinės durų atrakinimo kodą, Markas įėjo vidun ir jas užtrenkė. Garsas nebuvo pats iš maloniausių ir galėjo prižadinti ir taip gana dažnai viskuo nepatenkintus kaimynus. Bet jam nerūpėjo. Koks dabar skirtumas?
Pakėlęs galvą Markas pastebėjo, jog priešais esančio buto durys pravertos. Užlipęs laiptais vaikinas sustojo šalia ir lengvai jas stumtelėjo.
Samanta susmukusi gulėjo prie vonios durų ir atrodė, miegojo.
Markas įėjo vidun ir, uždaręs laukujes duris, priėjo prie merginos. Juodi plaukai dengė beveik visą jos veidą. Rankos laisvai gulėjo prie šonų. Girdėjosi tolygus ramus alsavimas, vos vos kilnojosi krūtinė.
Nuo Samantos dvelkė alkoholiu.
Markas liūdnai papurtė galvą ir pakėlė merginą nuo grindų. Ši, per miegus sumurmėjusi kažką neaiškaus, nutilo, ir vaikinas ją nunešė į kambarį. Jame buvo tamsu ir Markas įjungė stalinę lempą. O paguldęs merginą į lovą, ant komodos pastebėjo brendžio Torres butelį ir taurę.
„Po paraliais, ji viena tiek išgėrė?“  – paklausė savęs vaikinas, ketindamas apkloti Samantą pledu, bet ši netikėtai praplėšė akis ir įsispitrijo į jį. Nesakė nieko, bet atrodė nesuprantanti, į ką spoksojo. Tada kreivai šyptelėjo ir prisislinko arčiau jo. Markas sulaikė kvėpavimą, nežinojo, ką ji galėjo sugalvoti, būdama girta. Dar niekad nematė Samantos tokios būklės.
Netikėtai mergina prie jo prisiglaudė, rankomis apglėbė nugarą, viena jų po akimirkos atsidūrė Marko plaukuose, o Samantos lūpos – prie pat jo lūpų. Vaikinas net nespėjo susivokti, kas atsitiko, nesugebėjo pasipriešinti, kai galiausiai pajuto kažką šiltą ir drėgną ant savo lūpų.
Markas į bučinį atsakė tuo pačiu, nė akimirkai dėl to nesudvejodamas. Jau seniai to troško, nuo pat tos akimirkos, kai vėl ją pamatė. Markas nebenorėjo atsiplėšti nuo jos lūpų, kaip tada, prieš dvejus metus. Bet prisiminęs, ką Samanta jam padarė, vaikinas staiga ją atstūmė ir akimirksniu pakilo nuo lovos. Mergina nieko nesuprasdama spoksojo į jį apsiblaususiu žvilgsniu. Nieko nesakė, nors vieną akimirką jau atrodė, jog kažką pasakys, tačiau užsičiaupė.
Tylėjo abu. Markas sutrikęs žvelgė į merginą, kuri prieš kelias sekundes jį pabučiavo. Kas tai? Vis dar kažkur giliai rusenantys jausmai ar išgerto alkoholio poveikis? Jis į tai negalėjo atsakyti.
Odeta

2015-03-13 11:21:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Starfire

Sukurta: 2015-03-15 19:34:09

Kiemas visiškai tuščias, tad Luka ramiai sau sėdėjo ir apie daug ką mąstė –> kiemas buvo visiškai tuščias. Ir aš anksčiau tokias klaideles darydavau, bet dabar stengiuosi laikų nepainioti.
Jau anksčiau pati autorė garsiai man skaitė tą nusigėrimo sceną, tad nieko naujo.

Vartotojas (-a): jovaras

Sukurta: 2015-03-13 22:14:04

įtraukiantis ir nepaleidžiantis kūrinys

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2015-03-13 22:13:12

Apskritai neblogai pasakojama, tik kai kur norėtųsi labiau pagludinti stilių. Pvz., pamažinčiau dūmų (ir toliau leido dūmus; išgaravo kaip dūmas), taurių (atsinešė butelį ir taurę; pildama gėrimą į taurę; ištuštino taurę, ir dar toliau apstu taurių), galima pašalinti ir vieną butelį (kažkur buvo nukišusi Torres brendžio butelį; tad suradusi brendžio butelį). Arba troško pabūti vienas, tuoj kai norėdavo pabūti vienas.
Detalės turi būti tikslios (net jei kartojamos ir kitoje dalyje, kas leidžia įtarti jų svarbą – Markas pastebėjo brendžio Torres butelį ir taurę), kitaip panašėja į tiesiog rašymą iš smagumo.
Reikėtų peržiūrėti priekabiai, neliktų nereikalingo aprašinėjimo ir tokių darinių kaip Garsas nebuvo pats iš maloniausių.
 
Veikėjas (kad ir nuteikiant, kad jis mąslus rašytojas) šįkart atsiskleidžia kaip valdomas instinktų. Girta merga prisiglaudė, jis nespėja susivokti (jau seniai to troško, dabar nebenorėjo atsiplėšti), bet staiga prisimena, ką Samanta jam kažkada padarė, ir nuo visų savo norų atšąla.
Viskas gali būti, bet sakinys Kas tai? Vis dar kažkur giliai rusenantys jausmai ar išgerto alkoholio poveikis? Jis į tai negalėjo atsakyti.– iš aprašymo aišku kas. Arba keisti aprašymą...
Nebent Marko charakteriui kurti sugalvota kaip tik taip. Sunku pasakyti, kokie veikėjai kuriami.