Rudeninė pienė

Tu vieniša, tu pienė rudeninė,
Į dangų stiebias du gležni žiedai.
Išaugusi gėlyno akmenyne
Papuoši žalią spalį geltonai.
Aplinkui driekias vasaros griuvėsiai,
Nudžiūvę žolės, stagarai pikti.
Tik tu viena kaip žiburys stovėsi,
Sušils šalia ir akmenys pilki.
Ir aš atrodau kartais kaip ta pienė
Keistai geltona spalio vidury.
Jei pasijusi liūdintis ir vienas,
Ateik ir pasėdėk su manimi.
giedrytė

2015-03-05 21:58:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-03-06 20:32:23

Viliojantis kvietimas :)

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2015-03-06 17:01:25

Pienei, kaip ir žmogui, norisi prie ko nors prisiglausti... 
O liūdintis ateis ir pasėdėti...
 

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2015-03-06 08:47:41

Įtaigiai nuvilnija šiltas jausmas.

Vartotojas (-a): vaidilutė

Sukurta: 2015-03-05 22:23:53

Gražus vaizdelis.