Romenai Gari, ko į dangų žiūri?
Ką tenai matai? Patys pasaulio dievai
iš prasiskleidusių debesų tau apsireiškė!
Gyvenai tu Vilniuj, vėliau Paryžiun
išvykai, tenai net du kartus Pulicerio
premiją iš garbių rankų gavai! 
Šypsojos tau dievai, vaikystėje matyti,
padėjo iš visur baimes ir pykčius tarsi
nereikalingas draiskanas gražiai
išsivarstyti ir paleist juos vėjais. 
Tegul kiti pasigauna, kvailiai!
Dabar gi senojoj Pohuliankoj
(patriarcho Basanavičiaus gatvė ten
nūnai) stovi amžiais sustingęs berniuku,
užsispoksojęs į tau palankių dievų šypsenas...