savo veidą sukandžiotą vėjo
tinstant sutemoms gydysi paukščiais
tu arti ir pasaulis lėtėja
lietumi
lietuje nusiausim
sunešiotų akimirkų tylą
ne stipriausias kas tveria ilgiausiai
stiprūs širdį lyg deimanto ylą
smeigia laikui veidan
nepaklausę
ar žiema dar žiema
jeigu lyja
atsimerki
o vyzdyje kiras
virpa sapno laiškais
mes po vieną
šitaip lyjant
ir mirštam
ir mylim
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-02-22 19:15:43
super gražu, į mėgstamiausius
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-02-20 21:42:38
ne stipriausias kas tveria ilgiausiai
Malonumas skaityti. Aplodismentai...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-02-20 16:08:24
lėtai lyja... o ši lyrika lengvai sulaša į skaitančio sielą...
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2015-02-20 11:35:30
Jausmu gražiai išpintos eilės.