Kaip buvo

Santrauka:
Pasimelskim, gerieji žmonės :(
Po truputį, o kartais – iš karto
Krito sniegas ant mano stogo,
Ant prarūgusio miesto smogo,
Na, o kaime – ant karvių tvarto.
 
Ir ant upės, ant aukšto kalno,
Ir ant miško krito, ant lauko...
Krito snaigės tikrai kad daug kur –
Net ant vaiko mažučio delno,
 
Ant merginų blakstienų, krūtinių
Ir ant vyrų plikių bei ūsų...
Ir atrodė – balti mes būsim,
Nes pabalus nuo sniego Tėvynė.
 
Kolei snaigės krito ir krito –
Mes visi tada tokie buvom...
.............................................
 
Vieną rytą numirė litas,
Sniegas tirpo ir ašarom sruvo...
kaip lietus

2015-02-05 00:01:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2015-02-05 21:32:03

Gražūs buvo litai... kaip ir daug kas ,,buvo''

Vartotojas (-a): Viltenė

Sukurta: 2015-02-05 20:14:33

tai jau tikrai, melskimės :( Vieną rytą numirė litas...
limpa.Patiko :)

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-02-05 15:57:27

liuks

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2015-02-05 12:52:48

Tau  sunkiau. Iš tavęs laukiama daugiau...

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2015-02-05 10:03:45

O, kokia pabaiga netikėta - patiko...

Vartotojas (-a): Raskila

Sukurta: 2015-02-05 07:50:40

Vieną rytą numirė litas,
Sniegas tirpo ir ašarom sruvo.

geras.