Štai priešaky — suniokoti takai,
Šalikelėje — nesugriuvęs kryžius.
Bėgioja laukuose maži vaikai,
Ir kausto žemę baimės paralyžius.
Upes užtvindė sodriai raudonai,
Šakom nukrito ąžuolo didybė,
Pavirto pražūčiai tik stagarais
Lapuočių armijos plati galybė.
Ir viskas, viskas byra pelenais,
Purienose dar merdėja vos gyvas.
Jis žino — nesibaigs kova taip greit:
Vertybės apgaubtos pigiu kašmyru.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-22 01:13:14
Nagi, super. Aš čia jau antrai autorei įsijaučiau su dideliais pagyrimais, bet yra už ką. Mintis ypač patiko. Na, ir dėstymas. Žodžiu, tikrai puikiai.